Nekalbu apie tai kaip gydytoja ar terapeutė. Kalbu kaip moteris, kuri pati visa tai gyveno.
Aš buvau ta, kuri...
- Trejus metus gyvenau gilioje depresijoje – devynis mėnesius beveik nesikėliau iš lovos
- Buvau alkoholikė – gėriau, nes bijojau jausti
- Vartojau pačius stipriausius vaistus, o jų reikėjo vis daugiau
- Patirdavau panikos atakas beveik kasdien – greitoji atvažiuodavo kelis kartus per savaitę
- Turėjau miego paralyžius ir begalę baimių
- Santykiuose ilgai negirdėjau savęs
- Buvo laikas, kai išeiti iš gyvenimo atrodė geriausias sprendimas
Kai paskambinau profesoriui prašydama pagalbos dėl panikos atakų, išgirdau: „Mergaite, toks tavo likimas, susitaikyk.“
Šiandien galvoju, kad gerai, jog jis taip pasakė. Būtent tada manyje atsirado vidinė jėga paklausti: ar tikrai?
Ir žinai ką?















